Tarantulai (lot. Theraphosidae, angl. Tarantula, vok. Vogelspinnen) – vorų (Aranea) eilės, Mygalomorphae poeilio šeima. Apima apie 900 rūšių, paplitusių Afrikoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Australijoje, Pietų Europoje, Pietų ir Pietryčių Azijoje.

Būdingas tarantulų bruožas – plaukuotas kūnas. Dydis svyruoja nuo 2,5 iki 30 cm. Tarantulams priklauso ir didžiausias pasaulio voras – didysis paukštėda, gyvenantis Amazonijoje. Daug tarantulų yra nuodingi, tačiau nei viena rūšis nėra mirtina žmogui. Kai kurios tarantulų rūšys ginasi išskleisdams dilginančiuosius plaukelius.

Kai kurios vorų rūšys, pavyzdžiui, paukštėdos, yra valgomos.
tagi va sakiau kad nepavojingi
nuodingiausiu voru trejetukas:

Vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kuris voras nuodingiausias nėra lengva, nes tai aktualu daugeliui labai nuodingų vorų pasaulyje, visų, kurie kalti dėl žmogaus mirties.

Juodoji našlė (Lactrodectus mactans) -labiausiai žinomas nuodingas Š. Amerikos voras. Dažniausiai būna šviesiai juodos spalvos. Patelė turi raudoną, dviejų trikampių formos dėmę ant nugaros. Patinėlis dažniausiai turi šviesų ruoželį ant pilvelio. Juodosios našlės gyvena medžių krūvose ir gali patekti į namus, kai namų savininkai atsineša į namus medžio kūrenimui. Randami pastogėse, dėžėse, lauko tualetuose, ir kitose vietose. Retai palieka savo tinklą.

Juodoji našlė ne agresyvi. Kanda instinktyviai, palietus ar prispaudus. Įdomiausia, kad po poravimosi patelė suėda patinėlį.

Australijos piltuvėltinklis voras (Atrax robustus) (audžia piltuvėlio formos tinklą) turi pačius pavojingiausius nuodus. Aptinkami pietų ir šiaurės Amerikoje, bet tik Australijoje jis mirtinai pavojingas žmonėms. Yra 2 šių vorų Australijoje tipai. Šiaurinis voras galbūt pavojingiausias voras pasaulyje. Laimei jis gyvena miškingose vietovėse, toli nuo apgyvendintų vietovių. Jo nuodai turi mažo molekulinio svorio toksiną, vadinamą atrakstoksinu, kuris paveikia nervų sistemą. Aukai prasideda stiprūs raumenų traukuliai, gausiai prakaituojama, ašarojama, prasideda seilėtekis. Negydant, auka gali patirti komos būseną, patirti smegenų pažeidimą ar mirti.
Sidnėjaus voras (pietinis) mažiau pavojingas už savo šiaurinį pusbrolį, bet gyvena labiau apgyvendintose vietose. Sidnėjaus voras patinas suaugęs palieka savo tinklą ir klaidžioja ieškodamas maisto. Jo įgėlimas turi panašius simptomus kaip ir šiaurinių vorų. Jau nuo 1920 m. randami užrašai apie mirtimi pasibaigusius šių vorų įkandimus. Sidnėjaus voras nedidelis, apie 35 mm. ilgio, bet labai agresyvus. Kam nors prisiartinus, jis atsistoja stačias į puolimo poziciją. Jo iltys tokios stiprios, kad gali perdurti vaiko piršto nagą. 1980 m. mokslininkai išrado priešnuodžius nuo Sidnėjaus voro įkandimo, kurie taip pat veiksmingi ir šiaurinio voro nuodams.

Pasak Gineso rekordų knygos, pasaulio nuodingiausias voras yra Brazilijos voras-klajoklis (Phoneutria fera). Brazilijos voras-klajoklis yra ypač greitas, ypač nuodingas ir ypač agresyvus. Šitas didelis ir pavojingas voras tituluojamas labiausiai pavojingu P.Amerikos voru. Šis voras patenka į žmonių namus, įlenda į batus, kepures ir kitus rūbus. Voras nebūna tinkle, o klajoja po mišką. Brazilijos voras-klajoklis turi ir kitą vardą – bananinis voras.
Brazilijos voras medžiotojas (Heteropoda venatoria ) manoma turi labiausiai veiksmingus neurotoksinius nuodus iš visų gyvenančių vorų. Jo nuodai tokie stiprūs, kad tik 0.006 mg. užtenka užmušti pelę. Tačiau žmonių mirčių pasitaiko retai, nes rasti efektyvūs priešnuodžiai.
Lietuvos vorai dar ištirti nepakankamai, iki šiol žinoma apie 400 rūšių, bet žmogaus gyvybei ar sveikatai pavojingų vorų pas mus nėra.

 Loading ...